Manau, pirmiausia prisistatysiu:) Esu Ieva, psichologijos studentė jau ketvirtus metus dirbanti matematikos korepetitore. Per šiuos metus susipažinau su nemažai mokinių, kitų mokytojų, korepetitorių. Domėjausi įvairiais būdais, kaip efektyviai ir greitai pasiekti norimus rezultatus tiek mano mokiniams pamokose, tiek, neslėpsiu, ir man universitete. Ieškojau, kam mokykloje buvo reikalinga ta matematika, juk iki šiol be darbo Pitagoro niekur nereikėjo… Na ir galiausiai žavėjausi kiekvieno mūsų, kaip mokinio, individualumu.

Laikui bėgant nebegalėjau atsikratyti minties, kad mokykloje svarbiausias tikslas, tikrai praverčiantis gyvenime, yra išmokti mokytis. Tą galime daryti įvairiose pamokose – matematikoje mokytis įžvelgti dėsningumus, lietuvių kalboje atrasti save ir gyvenimo prasmę, o biologijoje nustoti kiekvieną peršalimą painioti su mirtimi.

Tačiau, kad ir kurioje pamokoje sėdėtume, akyliausias pastebės, kad ne visiems lentoje surašyti linksniai yra suprantami iš pirmo žvilgsnio. Tad automatiškai kyla klausimas – kodėl vienodai mokomi mokiniai, dalykus suvokia skirtingai?

Mano spėjimas? Individualumas. Mes visi pasaulį matome ir įsisąmoniname skirtingai. Vieniems tai pavyksta kuriant savo konspektus, kitiems iš visų jėgų stengiantis padėti draugui, o kažkam gal ir taip ir taip.

Tad, Moku mokytis tikslas yra padėti kiekvienam ieškoti savo mokymosi stiliaus, jį atrandant video ar individualiose pamokose. Taip žingsnis po žingsnio mokyklą pradedant matyti nebe kaip kančią, o vietą, kurioje galime pradėti ruoštis gyvenimui.